Jėzus Kristus išsirinko dar kitus 72 mokinius ir siuntė juos po du į visus miestus bei kaimus, kad parengtų žmones Kristaus atėjimui (Lk 10, 1-9). Šie mokiniai lankydami žmones juos gydė ir skelbė ramybę bei prisiartinusią Dievo Karalystę. Įkvėpta šių Jėzaus žodžių, Ankstyvoji Bažnyčia ypač atsidavė misijai rūpintis sergančiais broliais bei seserimis. Tad pirmieji krikščionys švęsdami sekmadienį neapsiribojo šv. Mišiomis, bet taip pat susirinkdavo agapei bei lankė ligonius. Taip atsirado pirmieji tabernakuliai: po bendruomenės Eucharistijos, Kristaus Kūnas pradėtas nešti tiems, kurie dėl ligos patys ateiti nepajėgė. 

Mūsų klinikos yra perpildytos būtent tokių brolių bei seserų, kurie alksta vilties, meilės ir Dievo; kurie laukia kantraus išklausymo, supratimo ir palydėjimo prie Gyvojo Dievo.

Savanorystės klinikose modelis semiasi įkvėpimo iš šio 72 mokinių evangelinio pavyzdžio. Einant po du į kiekvieną ligoninės skyrių, skelbti ramybę, meilingu išklausymu ir tiesos bei vilties skleidimu parengti kelią Kristaus atėjimui į ligonių širdis per sakramentus (išpažintį, ligonio patepimo sakramentą, Šv. Komuniją, Sutvirtinimą ar net Krikštą). Savanoris savo veiksmais bei laikysena, patarnavimu, išklausymu ir paliudijimu apie Dievo Gailestingumą kviečiamas prisidėti prie bendros visos Bažnyčios misijos skelbti Gerąją Vilties Naujieną ir plėsti Dievo Karalystę. Kad jo atliekama tarnystė klinikose būtų vaisinga, tiek prieš ligonių lankymą, tiek po jo, savanoriai kviečiami palaiminimui ir bendrai maldai. 

Savanorystė klinikose įgalina krikščionius pasauliečius - ir visą Bažnyčią - įprasminti tikėjimą gailestingumo darbais. Tokiu būdu ligos paliesti broliai ir seserys yra asmeniškai kviečiami priartėti prie Kristaus, visų mūsų Gydytojo.