Ligonio patepimo (sveikatos) sakramentas skirtas gydymui ir sveikatos stiprinimui. Jį įsteigė pats Jėzus Kristus ir nurodė teikti sunkiau sergantiems žmonėms su tikslu, kad šie pasveiktų. Bažnyčia kviečia švęsti šį sakramentą esant tokioms sąlygoms: 

– turint pastovų neįgalumą (pvz., diabetas, epilepsija, depresija);

– rimčiau susirgus (pvz., gripas vyresniame amžiuje, plaučių uždegimas, infekcija);

– prieš operaciją, prieš svarbaus gydymo kursą;

– perkopus 60 metų ribą (dėl amžiaus natūraliai išauga rizika sveikatai).

Šį sakramentą galima priimti reguliariai, tačiau ne dažniau kaip kas 6 mėnesius. Tačiau sveikatai rimčiau pablogėjus ar esant dar vienos operacijos poreikiui, galima ir verta priimti sveikatos sakramentą ir dažniau. 

Svarbu šį sakramentą priimti būnant pašvenčiamosios malonės stovyje (neturėti sunkių nuodėmių), tad rekomenduojama prieš jį priimant atlikti Išpažintį. 

---

Šv. Raštas apie ligonio patepimą:

Kas nors pas jus serga? Tepasikviečia bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu. Tikėjimo malda išgelbės ligonį, ir Viešpats jį pakels, o jeigu jis būtų nusikaltęs, jam bus atleista (Jok 5, 14-15).

Jie iškeliavo, ragino atsiversti, išvarė daug demonų, daugelį ligonių tepė aliejumi ir išgydė (Mk 6, 12-13).

---

Pastaba: Ligonio patepimo sakramentas nėra paskutinis patepimas. Mirštantiems ligoniams yra teikiamas Viatikas (lot. maistas kelionei). Tai taip pat yra patepimas ligonių aliejumi bei Šv. Komunijos suteikimas, tačiau su tikslu pastiprinti ligonį jo mirties valandoje, įkvėpti jam vilties, sutvirtinti tikėjimą, melsti jam ramybės ir ištvermės. Terminas “paskutinis patepimas” neturėtų būtų naudojamas, nes jis iškreipia sakramento esmę ir išgąsdina ligonius, kuriems iš tiesų reikia sveikatos. 

---

Bažnyčia kviečia ligonius laisvai priimti ligonio patepimo (sveikatos) sakramentą, kai jie susiduria su sveikatos iššūkiais ir nori pasveikti. Tačiau esant labai rimtam mirties pavojui ar akivaizdžiai artėjant mirties valandai, Bažnyčia įpareigoja krikščionis katalikus pasirūpinti, kad ligonis galėtų priimti Viatiką. Tai svarbu dėl kelių priežasčių: 

– dėl galimybės suteikti ligoniui apaštalinę absoliuciją (visų nuodėmių ir bausmių atleidimą);

– dėl galimybės suteikti ligoniui apaštalinę absoliuciją (visų nuodėmių ir bausmių atleidimą);

– dėl Viatiko – Šv. Komunijos priėmimo (kad ligonis jaustų Dievo artumą, ramybę ir turėtų tvirtą amžinojo gyvenimo viltį).

Jeigu ligonis nebėra sąmoningas, vis tiek itin svarbu pakviesti kunigą, kad būtų galima suteikti apaštalinę absoliuciją ir patepimą ligonių aliejumi. Nuo to ar mirštantis ligonis šį pasaulį paliks pašvenčiamosios malonės stovyje (neturės sunkių nuodėmių) priklausys jo amžinasis gyvenimas.

Apaštalinė absoliucija teikiama esant mirties pavojui (dėl karo, dėl sunkios ligos, dėl kitų rimtų aplinkybių). Ja atleidžiamos visos nuodėmės ir pašalinamos bet kokios kliūtys, kurios trukdė gauti nuodėmių išrišimą ligoniui anksčiau buvus sveikam). Apaštaline absoliucija taip pat suteikiami ir visuotiniai atlaidai, kurie panaikina Skaistyklai tenkančias bausmes. 

Apaštalinė absoliucija gali būti teikiama tiek su ligonio patepimo (sveikatos) sakramentu, tiek ir su šventuoju Viatiku. Jei ligonis ateityje atgaus sveikatą, jam lieka pareiga, kai pajėgs ir bus galimybė, nueiti Išpažinties ir išsakyti nuodėmes, kurios jau buvo atleistos per apaštalinę absoliuciją. 

---

Įkrikščioninimo sakramentai

---

APIE KRIKŠTO SAKRAMENTĄ

Dėl ligos iškilus mirties pavojui, klinikose yra galimybė priimti Krikšto sakramentą. Kristus
sako, kad kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas (Mt 16, 16). Tad nuo pirmųjų amžių
Bažnyčia tiki ir išpažįsta, kad Krikštas yra būtinas išganymui, būtinas pasiekti Dangų.
Dėl to iškilus mirties pavojui, susirūpinus dėl savo amžinojo likimo ir panorus labiau pažinti
bei pamilti Dievą, drąsiname ligonius ar jų artimuosius kreiptis dėl Krikšto (tiek
suaugusiesiems, tiek kūdikiams ar vaikams).
Kūdikių Krikštas klinikose teikiamas pagal sutrumpintas apeigas, paliekant tik esmines
apeigų dalis (patį Krikštą ir balto drabužio įteikimą). Tad vėliau kūdikėliui pasveikus lieka
pareiga pasirūpinti Krikšto apeigų papildymu savo parapijoje ar kitoje bažnyčioje (šių apeigų
metu patepama šventais katechumenų ir krizmos aliejais, priskiriami Krikšto tėvai ir
įteikiama Krikšto žvakė).
Suaugusiųjų Krikštas taip pat teikiamas per sutrumpintas apeigas, tačiau jau su Krikšto tėvais.
Prieš apeigas savanoriai ar kapelionas katechezės metu pristato ligoniui tikėjimo pagrindus.

APIE pIRMOSIOS IŠPAŽINTIES IR ŠV. KOMUNIJOS SAKRAMENTĄ

Neretai dėl įvairių priežasčių krikščionys katalikai jau būdami vyresnio amžiaus dar nebūna
priėję pirmosios Išpažinties ir Šv. Komunijos. Rimčiau susirgus drąsiname kreiptis į mus ir
kapelionas ar savanoriai daugiau papasakos apie šiuos sakramentus ir padės pasiruošti
pirmajai išpažinčiai bei Šv. Komunijai.

APIE sUTVIRTINIMO SAKRAMENTĄ

Šis sakramentas pilnai įkrikščionina, atbaigia Krikštą ir suteikia Šventosios Dvasios dovanų
pilnatvę. Galutinai sutvirtinamas ligonio tikėjimas, jis gauna visokeriopos stiprybės,
reikalingos jo gyvenimo keliui bei pašaukimui. Rimčiau susirgus, kviečiame kreiptis į
kapelioną ir po susitikimo, kuriame bus išsamiau papasakota apie šio sakramento esmę bei
reikšmę, priimti Šventosios Dvasios dovanas: tvirtumą, pažinimą, išmintį, pagarbią Dievo
baimę, supratimą, patarimą ir maldingumą.

Jei sergantis krikščionis yra ne katalikas, bet ortodoksas (pravoslavas, stačiatikis), galime pagelbėti ir tarpininkauti pakviesdami ortodoksų dvasininką. Pagal oficialų susitarimą tarp Lotynų ir Rytų Bažnyčių išskirtiniais atvejais, kai ortodoksų dvasininką pakviesti labai sudėtinga, ortodoksai gali teisėtai ir galiojamai priimti sakramentus iš katalikų dvasininko.